- įkuros
- į́kuros sf. pl. (3a), į̃kuros (3b) 1. prakurai, įkurai: Paimk šiaudų įkuróm On. Pakapok šakalių įkuróm Tr. Susdarykit šitas skiedas, bus įkurom Sdk. Be įkurų aš ugnies neįkursiu Užp. Skiedų atsinešiau įkuróm Ds. Kai yra gerų įkurų̃, tai tuoj įsidega [ugnis] Dgl. 2. žr. įkurės: Naujieji savininkai sumanė įkuras padaryti LzP.
Dictionary of the Lithuanian Language.